klumpinis

klùmpinis, -ė adj. (1), klumpìnis (2) → 1 klumpė 1: Aš užvadinau klumpìnį meistrą Kal. Įkalamas gabalėlis klumpinės vielos rš. 2. nedailus, gremėzdiškas: Klumpiniùs gelžius mokėjo ir mūsų kalviai nukalti Vkš. Klumpìnis arklys (prastas), bet ne kiaurviduris, dar galės darbuotis Ggr.

◊ klùmpinis telegrãfas; rš juok. paskalų, gandų skleidimas.